Nijolė Narmontaitė Orden de los libros (cronológico)

Kadaise nuvykusi į Los Andželą pirmiausia puoliau ieškoti Žvaigždžių alėjos, tiksliau, ten spausto mano mylimiausios aktorės Meryl Streep delniuko. Radau. Atsargiai pridėjau savo ranką – o, koks mažytis tas jos delniukas... Ir tokia palaima užliejo, lyg būčiau akis į akį susitikusi su savo mylima aktore. (Ne)žemiškos žvaigždės. Ne šiaip sau yra sakoma: „Kaip danguje, taip ir žemėje.“ Šį kartą – daina apie žemiškąsias žvaigždes, nors jos, žvaigždėmis pavadintos, dažnai kratosi to vardo, esą jis pernelyg dažnai priskiriamas vienadieniams, trumpalaikiams blyksniukams. Mano pasirinkti herojai – matomi, ryškūs, talentingi, man įdomu į juos žiūrėti, jų klausytis. Juos atpažįsta, myli, gerbia, nekenčia, apkalba... Jie be galo skirtingi ir tuo dar labiau įdomūs. Taip kilo idėja ir šioje knygoje – tarsi Žvaigždžių alėjoje – palikti kalbintų herojų rankų atspaudus, kad galėtume visi pasilabinti.

Pažvelkite į mus ir į save pro humoro prizmę - juk tai stiprių žmonių bruožas. Trečioji Nijolės Narmontaitės knyga Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai yra nepaprastai skaidrių dviejų pirmųjų knygų tęsinys. Taigi jau galima kalbėti apie talentingos ir aistringos aktorės, neįtikėtino žavesio žmogaus, kuriančio šventes kitiems, trilogiją. Ir šioje knygoje autorė aprašė teatro žmonių meistriškumą, atsidavimą, gyvybingumą ir jų švytėjimą. Verpetais sūkuriuoja aktorių, režisierių ir gerbėjų, kurių burius nelengva suskaičiuoti, istorijos. Autorės persvajota svajonė būti aktore išsipildė su kaupu. Ji gyveno ir gyvena taip, kaip išreikšta trijose jos knygose. Ypatingas Nijolės Narmontaitės dosnumas savo bendrakeleivių talentui, gebà juo džiaugtis, žavėtis ir jiems ir ištikimybės. Taip gyventi jį įvertinti. Ji nesiblaško tarp meilės lemta tik laisvam žmogui.

Viena moteris prisipažino, kad mano pirmąją knygą skaitė naktimis ir juokėsi taip, kad pažadino vyrą. Jis, pabudęs, klausdavo, kas nutiko, o ji atsakydavo, kad skaito knygą. Po savaitės vyras jau pats ją žadino vidury nakties, nes ir jis skaitė tą pačią knygą. Dabar vis dažniau sulaukiu panašių prisipažinimų. Išleisdama antrą knygą, pridedu instrukciją, kaip ją skaityti: 1. Kai esate blogos nuotaikos. 2. Kai gyvenimas atrodo sudėtingas. 3. Kai svajojate, bet nieko nesigauna. 4. Kai šalia niekas nemiega. 5. Kai norite, kad ir kaimynai nemiegotų. Rimtai rekomenduoju: nesilaikykite šių rekomendacijų – skaitykite knygą visur ir visada! Jei juokdamiesi pažadinsite sutuoktinį ar kaimyną – nesijaudinkite. Gyvenimas trumpas, tad tegu kvatoja ir mėgaujasi istorijomis kartu su jumis. P. S. Mano pašnekovai dalijasi nuotykiais, patirtais per egzaminus, kai stojo į aktorinį, režisūrą ar dainavimą. Skirtingos patirtys ir laikas, todėl keliausime ir sovietmečio šunkeliais su visomis to meto kalbos ypatybėmis. Taip gyvenome, taip kalbėjome, ką girdėjau, tą užrašiau.

Aš, kaip ta Pepė Ilgakojinė, visą gyvenimą ieškau DŽIUGENOS-žiūrėdama gerą filmą ar spektaklį, skaitydama knygą, vairuodama automobilį, kalbėdama telefonu, kepdama pyragus, megzdama, gerdama kavą su kolegomis, kurių seniai nebuvau mačiusi. Taip kiekviena diena man tampa šviesesnė, o kartais ir didele švente pavirsta. Bendraudama su žiūrovais visada papasakoju vieną kitą smagią istoriją, man pačiai nutikusią teatro scenoje ar filmuojantis. Ir tas užkrečiantis juokas salėje man pakišo puikią mintį: juk tokių istorijų neabejotinai gali papasakoti ir mano kolegos - aktoriai, režisieriai, o gal net teatro kasininkės. Ir dar. Aš nuolat girdžiu: „Nijole, tu taip skaniai gamini. Na parašyk receptų knygą, parašyk." Aš-žmogus praktiškas, tad viską pateikiu vienoj lėkštėj: ir per gyvenimą sugaudytas džiugenas, ir juokingas savo kolegų gyvenimo akimirkas, ir mūsų visų gerumo receptus. Ir tegu džiaugiasi Tavo širdis, mielas skaitytojau. Arba, kaip mes, žemaičiai, sakom-tego joukas duše.