Bookbot

Sraigė su beisbolo lazda

Parámetros

  • 184 páginas
  • 7 horas de lectura

Más información sobre el libro

Savo trečiajame smulkiosios prozos rinkinyje „Sraigė su beisbolo lazda“ Sigitas Parulskis nuo eseistinio rašymo pereina prie tvirtos prozinio pasakojimo sąrangos. Komiškos kasdieninės istorijos nelauktai atskleidžia paradoksalią tiesą, atveria netikėtą pasaulio regėjimo perspektyvą. Kai pagalvoju apie mažą, vos judančią, iš niekur į niekur rasota žole šliaužiančią sraigę, o paskui kai pagalvoju apie tą pačią sraigę, karingai užsimojusią beisbolo lazda, apima keista, dviprasmiška nuotaika. Beveik visą gyvenimą taip ir jaučiausi – keistai ir dviprasmiškai, lyg būčiau sraigė, kuri juda nežinia iš kur ir neaišku kur, maža, bejėgiška, trapi, bet vis tiek nenori pasiduoti, aršiai mosuoja sunkia beisbolo lazda, nors pati gali būti tos lazdos sutraiškyta. Plonas sielos kiaukutas, daug sykių daužtas, daug sykių klijuotas, bet vis tiek norisi tikėti, kad kiekvienas randas, kiekvienas rumbas daro mus labiau žmonėmis, ne atvirkščiai. Sigitas Parulskis

Compra de libros

Sraigė su beisbolo lazda, Sigitas Parulskis

Idioma
Publicado en
2015
product-detail.submit-box.info.binding
(Tapa blanda)
Te avisaremos por correo electrónico en cuanto lo localicemos.

Métodos de pago

Nadie lo ha calificado todavía.Añadir reseña

Título
Sraigė su beisbolo lazda
Idioma
Lituania
Editorial
Alma littera
Publicado en
2015
Formato
Tapa blanda
Páginas
184
ISBN10
6090117366
ISBN13
9786090117361
Serie
Descripción
Savo trečiajame smulkiosios prozos rinkinyje „Sraigė su beisbolo lazda“ Sigitas Parulskis nuo eseistinio rašymo pereina prie tvirtos prozinio pasakojimo sąrangos. Komiškos kasdieninės istorijos nelauktai atskleidžia paradoksalią tiesą, atveria netikėtą pasaulio regėjimo perspektyvą. Kai pagalvoju apie mažą, vos judančią, iš niekur į niekur rasota žole šliaužiančią sraigę, o paskui kai pagalvoju apie tą pačią sraigę, karingai užsimojusią beisbolo lazda, apima keista, dviprasmiška nuotaika. Beveik visą gyvenimą taip ir jaučiausi – keistai ir dviprasmiškai, lyg būčiau sraigė, kuri juda nežinia iš kur ir neaišku kur, maža, bejėgiška, trapi, bet vis tiek nenori pasiduoti, aršiai mosuoja sunkia beisbolo lazda, nors pati gali būti tos lazdos sutraiškyta. Plonas sielos kiaukutas, daug sykių daužtas, daug sykių klijuotas, bet vis tiek norisi tikėti, kad kiekvienas randas, kiekvienas rumbas daro mus labiau žmonėmis, ne atvirkščiai. Sigitas Parulskis